Undirritun samninga lögbrot!

Žaš er rétt aš skrifaš hefur veriš undir lįnasamninga viš Breta og Hollendinga.

Žaš er žó alveg ljóst aš meš žvķ aš undirrita samningana frömdu žeir ašilar er žį undirritušu alvarlegt lögbrot! Ķ stjórnarskrį Ķslands, sem telst ęšri öllum lögum, kvešur skżrt į um aš ekki megi skuldbinda rķkiš įn žess aš lagaheimild liggi fyrir. Ķ 40. grein stjórnarskrįr Ķslands, segir oršrétt; "Ekki mį heldur taka lįn, er skuldbindi rķkiš, né selja eša meš öšru móti lįta af hendi neina af fasteignum landsins né afnotarétt žeirra, nema meš lagaheimild". Lagaheimild liggur ekki fyrir fyrr en Alžingi samžykkir löggjöf sem sķšan er undirrituš af forseta Ķslands. Žar sem samninganir kveša į um rķkisįbyrgš er žvķ alveg ljóst aš framiš var lögbrot meš undirritun žeirra įn žess aš įšur hefši veriš samžykkt löggjöf um slķka įbyrgš!

Ég fę žvķ ekki séš annaš en aš žessir samingar séu ólögmętir. Žaš ętti aš vera aušvelt aš benda Bretum og Hollendingum į žetta įkvęši ķ stjórnarskrį okkar og į aš žeir ašilar er undirritušu samningana hafi ekki haft lagalega heimild til žess. Aš almenningur sętti sig ekki viš slķkt brot į stjórnarskrį landsins. En žaš er greinilega veriš aš reyna aš vernda mannorš einhverra einstaklinga sem gįfu Bretum og Hollendingum fögur loforš fyrir okkar hönd, meš enga heimild til žess, į kostnaš okkar allra. Ef ekki vęri svo vęri löngu bśiš aš benda į žessa stašreynd. Viš erum a.m.k. mjög illa stödd ef rķkisstjórnin og alžingismenn žekkja ekki stjórnarskrįna.

Į žessum forsendum eigum viš aš krefjast endurnżjunar samninganna. Aš samžykkja įšur gerša samninga vęri lķkt og aš ef fyrirtęki myndi samžykkja aš greiša lįnasamning er undirritašur hefši veriš af ašilum sem ekki hefšu prókśru fyrir félagiš. Kęmi slķkt tilfelli upp yrši félagiš ekki skuldbundiš til aš gangast viš lįnasamningi. Rķkiš er ekkert annaš en "fyrirtęki" okkar Ķslendinga, fjįrmagnaš af okkur og mį lķta į stjórnarskrįna sem stofnsamning "félagsins". Ķ stofnssamningi okkar félags (stjórnarskrįnni) kvešur skżrt į um aš ekki sé heimild til undirritunar slķkra lįnasamninga. Viš almenningur höfum žvķ fullan rétt į aš hafna žessum samningum!

Mįliš snżst žvķ ekki eingöngu um rķkisįbyrgš į samningum sem nś žegar er bśiš aš samžykkja og ekki hęgt aš breyta eins og margir vilja halda fram. Samningarnir sjįlfir eru ólögmętir, undirritašir af ašilum įn lagalegra heimilda!

Žį stašreynd žarf hinsvegar aš śtskżra į alžjóšavettvangi og žér sérstaklega fyrir Bretum og Hollendingum. Śtskżra žarf aš almenningur į Ķslandi gangist ekki viš undirritunum ašila į žessum samningum žar sem žęr séu skżrt brot į stjórnarskrįnni. Viš höfum ekki efni į og eigum ekki aš hlķfa žeim ašilum er frömdu žetta lögbrot. Viš eigum aš krefjast žess aš žeir stķgi fram og višurkenni sķn mistök opinberlega. Žaš er ekki og mį ekki verša hlutskipti okkar hinna aš axla žeirra įbyrgš.

Tjįskipti viršast hinsvegar ekki vera ofarlega į dagskrį hjį rķkisstjórninni og žau litlu samskipti sem įtt hafa sér staš hafa ekki veriš okkar mįlstaš til bóta. Žaš er stundum engu lķkara en okkar eigin rķkisstjórn sé gengin ķ liš meš Bretum og Hollendingum. Žaš er ķ.ž.m. augljóst aš žaš viršist meira kappsmįl aš žessir samningar standi og aš samžykkt verši rķkisįbyrgš en aš verja rétt okkar.


mbl.is „Žaš er bśiš aš semja!“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žvingun eša ranghugmyndir?

Norręni Fjįrfestingabankinn kominn ķ liš meš Bretum, Hollendingum og ESB? Er hęgt aš draga ašra įlyktun? "Hęttir aš lįna ķslenskum fyrirtękjum vegna of mikillar įhęttu" (Ok, žaš mį kannski fęra einhver rök fyrir žvķ), EN ... "viš endurskošum žaš hugsanlega ef rķkisįbyrš į Icesave veršur samžykkt" (óskiljanlegt). Mér žętti a.m.k. fróšlegt aš heyra hvaša rökstušningur liggur aš baki žeirri įlyktun aš įhęttan minnki viš samžykkt rķkisįbyrgšar! Ég fę ekki séš hvernig lįnstraust į hagkerfi getur aukist meš žvķ aš leggja į žaš slķkar byršar.

Önnur įlyktun sem draga mį er sś aš mįlstašur okkar hafi ekki veriš nęgjanlega vel kynntur į alžjóšavettvangi, sem ég tel reyndar stašreynd. Žrįtt fyrir mikila umfjöllun ķ innlendum fjölmišlum um réttmęti kröfu Breta og Hollendinga um rķkisįbyrš fer lķtiš fyrir sambęrilegri umfjöllun ķ erlendum mišlum. Engin sannfęrandi rök fyrir rķkisįbyrgš hafa komiš fram ķ žessari umfjöllun en į hinn bóginn hafa mörg og sannfęrandi rök veriš fęrš fyrir žvķ aš okkur beri ekki aš samžykkja hana.

Žeir sem ekki fylgjast meš ķslenskum fjölmišlum eru įn efa haldnir žeim ranghugmyndum aš žaš eina sem fyrir okkur vaki sé aš komast hjį žvķ aš greiša žaš sem "okkur ber" meš öllum tiltękum rįšum. Slķkar hugmyndir eru aušvitaš til žess fallnar aš valda vantrausti.

Okkur vantar talsmann/menn sem hlustaš er į til aš kynna okkar mįlstaš betur į alžjóšavettvangi! Af hverju hefur enginn lagt sig fram viš aš koma honum betur į framfęri ķ erlendum fjölmišlum, ég spyr? 

 


mbl.is Hęttir aš lįna Ķslendingum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hótanir Utanrķkisrįšherra Hollands og vanžekking hans į ESB tilskipunum

Žaš žarf varla aš koma nokkrum į óvart aš okkur sé hótaš töf į inngöngu ķ ESB į mešan viš samžykkjum ekki įbyrgš rķkisins į Icesave samningum. Žrįtt fyrir aš vera ekki mikill ESB ašildarsinni, eins og stašan er ķ dag (kannski seinna, eša ekki?), er ég farin aš hugsa sem svo aš umsókn um ašild hafi ekki veriš svo slęm į žessu stigi. Hśn mun kannski gera žęr hótanir sem įtt hafa sér staš enn sżnilegri. 

Hjį ESB žarf samhljóša samžykki allra ašildarrķkja til aš samžykkja ašild nżrra rķkja. Žannig getur jafnvel eitt rķki af 27 synjaš nżju rķki um ašild og komiš ķ veg fyrir hana. Žvingunarašgeršir Hollendinga og Breta eru žvķ dęmdar til aš heppnast og munu örugglega bera įrangur gagnvart žeim sem vilja tafarlausa ašild Ķslands aš ESB. Žrįtt fyrir aš żmsir stjórnmįlamenn žvertaki fyrir aš žessi tvö mįlefni séu tengd (ESB ašild og Icesave) og aš žeir séu aš "žrżsta" frumvarpi um Icesavesamninga ķ gegn um alžingi, į mettķma til aš komast ķ ESB, ętti flestum aš vera oršiš ljóst aš žessi tvö mįlefni eru tengd! Ašilar sem eru fyrir okkar hönd reišubśnir aš greiša žann fórnarkostnaš sem rķkisįbyrgš į Icesave samningum felur ķ sér, fyrir ESB ašild, eru ekki hęfir til aš sitja į alžingi!

Žaš er athyglisvert aš Utanrķkisrįšherra Hollands segir aš samžykki muni flżta fyrir ašild Ķslands aš ESB og sżna fram į aš Ķslendingar taki tilskipanir frį ESB alvarlega. Ķ žessari fullyršingu felst bęši hótun og vanžekking! Hótunina žekkjum viš en vanžekkingin er ekki sķšur alvarleg, sér ķ lagi ķ ljósi stöšu hans. Viš Ķslendingar, lķkt og ašrar žjóšir ESB, höfum innleitt allar tilskipanir frį ESB er varša fjįrmįlastarfsemi žvķ viš erum ašilar aš EES samningnum. Fjįrmįlaeftirlitiš sį sķšan til žess aš žeim vęri fylgt. Žessar reglur voru hins vegar verulega gallašar og eru tryggingarsjóšir um alla Evrópu verulega undirfjįrmagnašir, ekki bara į Ķslandi. Žaš er ekkert ķ neinum tilskipunum ESB sem kvešur į um rķkisįbyrgš į innistęšum, viš hrun fjįrmįlastofnana, ef innistęšur tryggingasjóša (sem eru fjįrmagnašir af fjįrmįlastofnunum) duga ekki fyrir innistęšum.  Žessir sjóšir eru įlitnir sjįlfstęšar stofnanir (skv ESB tilskipunum), įn rķkisįbyrgšar, til aš koma ķ veg fyrir brot į samkeppnislögum. Ef eitt tiltekiš rķki myndi gefa śt rķkisįbyrgš myndi žaš veita žarlendum skrįšum fjįrmįlastofnunum samkeppnisforskot... sem telst lögbrot. Žetta er višurkennd stašreynd!

Endurskošun į lögum um fjįrmįlastarfsemi og tryggingarsjóši hefur stašiš til ķ mörg įr hjį ESB žar sem ašilar vissu um galla ķ regluverkinu en henni var aldrei hrint ķ framkvęmd. Ķ dag er slķk endurskošun ķ gangi og eru hugmyndir į lofti um aš gera tryggingarsjóši meira sameiginlega fyrir allt svęšiš, ž.e. sameiginleg įbyrgš allra rķkja.

Varšandi įbyrgš ķslenskra skattgreišenda į aš greiša innistęšur Breta og Hollendinga: Viš skulum ekki gleyma žvķ aš hollenskir og breskir innistęšueigendur hafa greitt fjįrmagnstekjuskatt af sķnum innistęšum til breska og hollenska rķkisins undanfarin įr en ekki hins ķslenska!


mbl.is Žrżst į Ķslendinga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gordon Brown ķ samningavišręšum viš AGS vegna Icesave!

Mér fannst heldur merkilegt aš heyra ķ fréttum Stöšvar 2 ķ kvöld aš Bretar vęru ķ samningavišręšum viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn um hversu fljótt viš Ķslendingar gętum greitt skuldir okkar vegna Icesave. Mér er spurn hvort viš Ķslendingar komum hvergi aš žeim višręšum eša hvort AGS og Bretar séu ķ sameiningu aš „sjóša saman“ nżjar žvingunarašferšir sem beita mį gegn okkur? Mér finnst reyndar löngu oršiš tķmabęrt aš almenningur verši upplżstur um stöšu mįla ķ samningavišręšum vegna Icesave og hvaša mįlflutningur hefur įtt sér staš fyrir okkar hönd. Ķ žvķ sambandi vantar einna helst svar viš eftirfarandi:

Hafa ķslensk stjórnvöld, fyrir okkar hönd, višurkennt aš greiša innistęšur breskra sparifjįreigenda, umfram žaš sem til var ķ tryggingarsjóši, žrįtt fyrir aš engin löggjöf kveši į um slķka įbyrgš?

Žaš er ekki og mį ekki verša hlutverk ķslenskra skattgreišenda aš gjalda fyrir starfsemi einstakra fjįrmįlafyrirtękja sem fóru stórum ķ skjóli gallašs regluverks ESB. Bretar hafa hafnaš žeirri réttmętu beišni Ķslendinga aš leyst verši śr įgreiningi ķ mįlinu fyrir dómstólum. Žaš viršist augljóst aš žeir ętla sér žess ķ staš aš misnota ašstöšu sķna til aš nį fram žvingunarašgeršum ķ gegn um AGS og ESB. Fram hefur komiš aš ESB hafi óttast aš réttaróvissa ķ mįli Ķslendinga og Breta gęti leitt til frekara įhlaups į Evrópska fjįrmįlakerfiš. Žaš viršist žvķ augljóst aš ESB sé žaš einnig kappsmįl aš Ķslendingar gangist viš įbyrgš į innistęšum žrįtt fyrir aš ekki finnist įkvęši um slķkt ķ löggjöf ESB. Fyrir vikiš mį gera rįš fyrir aš ESB sé og verši viljugur žįtttakandi ķ žvingunarašgeršum. Viš megum ekki og getum ekki sem žjóš tekiš aš okkur žaš hlutverk aš bjarga fjįrmįlakerfi Evrópu meš žvķ aš skuldbinda komandi kynslóšir.


11 Firrur Jóns Baldvins um Evruland

Jón Baldvin ritaši grein sem birtist ķ Fréttablašinu žann 1. maķ s.l. undir yfirskriftinni „11 firrur um Evruland“. Ķ henni leitast hann viš aš leišrétta ranghugmyndir sem hann telur aš andstęšingar ESB ašildar hafi um sambandiš. Óhįš skošunum į ašild tel ég rétt aš skoša réttmęti fullyršinga hans. Žrįtt fyrir įgęti Jóns į żmsum svišum finnst mér žessi mįlflutningur hans oft bera vott um takmarkašan skilning į mįlefnum sem hann fjallar um og į ESB. Ég sjįlf hefši bśist viš öšru af okkar fyrrum sendiherra. Ég vil taka fram aš ég flokkast ekki sem mótfallin né fylgjandi ESB ašild žó ég hallist fremur ķ įtt aš žvķ aš vera mótfallin um žessar mundir. Ég kżs žó aš halda upplżsingagįttum mķnum opnum fyrir mismunandi skošunum og kynna mér mįlefniš į gagnrżnin hįtt. Mįlefniš er flókiš og margar stašreyndir sem žarf aš kynna sér įšur en hęgt er aš fullmóta skošun. Ég er hins vegar žeirrar skošunar aš naušsynlegt sé aš fį višurkenndar įkvešnar undanžįgur til aš ašild verši įkjósanleg og aš til aš fį góša nišurstöšu śr samningavišręšum žurfi aš skapa okkur įkjósanlegri ašstęšur en nś eru og velja rétta ašila til aš leiša višręšur. Nįnar rökstutt sķšar.

"1.       Fullveldi fyrir bķ. Evrópusambandiš er samtök sjįlfstęšra žjóša og fullvalda rķkja. Sérstaša Evrópusambandsins er sś aš ašildarrķki lįta af hendi hluta af fullveldi sķnu, en fį ķ stašinn hlutdeild ķ samžjóšlegu valdi sambandsins. Žetta žżšir mešal annars aš smįžjóšir eru įhrifameiri um eigin hagsmuni innan sambandsins en utan.

Eystrasaltsžjóširnar eru gott dęmi um žaš. Žęr endurheimtu sjįlfstęši sitt formlega įriš 1991, eftir aš hafa veriš innlimašar meš hervaldi ķ sovéska nżlenduveldiš ķ tęplega hįlfa öld. Fyrsta verk žeirra aš fengnu sjįlfstęši var aš ganga ķ Evrópusambandiš. Žaš geršu žęr aš sjįlfsögšu ekki til žess aš farga nżfengnu fullveldi, heldur til aš festa žaš ķ sessi og tryggja žaš fyrir utanaškomandi įsęlni. Žęr gengu ķ ESB til žess aš styrkja stöšu sķna sem sjįlfstęšar žjóšir. Žaš er fįsinna aš halda žvķ fram aš fręndžjóšir okkar į Noršur­löndum, sem eru ķ ESB, séu ekki lengur sjįlfstęšar žjóšir. Meš ašild okkar aš EES-samningnum erum viš nś žegar ašilar aš ESB aš u.ž.b. tveimur/žrišju hlutum, įn žess aš hafa įhrif į žį löggjöf, sem viš fįum senda ķ pósti.Žaš sęmir varla fullvalda žjóš. Meš inngöngu ķ ESB mundum viš styrkja fullveldi okkar en ekki veikja."

Hér er innihaldiš m.a. aš meš ESB ašild vęrum viš aš styrkja fullveldi okkar meš žvķ aš gefa hluta af žvķ frį okkur og fį ķ stašinn hlutdeild ķ samžjóšlegu valdi sambandsins. Ef slķkt reyndist rétt žyrfti žetta samžjóšlega vald aš tryggja okkur ķ žaš minnsta samsvarandi möguleika til aš hafa įhrif į eigin mįlefni og ef viš hefšum fullt fullveldi. Slķkt er ekki raunin žvķ atkvęšavęgi rķkja hjį ESB tekur miš af ķbśafjölda og setning löggjafa hjį sambandinu byggir į atkvęšagreišslu. Ķsland myndi fį 3 atkvęši af 348 ķ rįšherrarįši og 5 af 785 ķ žinginu. Žaš veršur žvķ aš teljast rangt aš smįžjóšir séu įhrifameiri um eigin hagsmuni innan sambandsins en utan. Hins vegar mį fęra rök fyrir žvķ aš ašild sé stundum hagsmunamįl fyrir rķki. Mikill munur er į žessu tvennu. Eitt helsta hagsmunamįl rķkja er žįtttaka ķ hinum innri markaši sambandsins. Innri markašurinn er višskiptasvęši įn innri landamęra og višskiptahindrana žar sem tryggt er frjįlst flęši vara, žjónustu, fólks og fjįrmagns. Staša Ķslands, Noregs og Liechtenstein er sérstök žar sem žessi rķki eru nś žegar žįtttakendur ķ žessum innri markaši, ķ gegn um EES samninginn. Žaš er žvķ erfitt aš rökstyšja, viš nśverandi ašstęšur, aš žaš sé okkur hagsmunamįl aš fį fulla ašild. Margir ESB sinnar hafa fullyrt aš viš séum ķ dag įhrifalaus um löggjöf innan ESB er varšar žennan innri markaš og aš eingöngu meš fullri ašild getum viš haft įhrif žar į, lķkt og Jón gerir hér. Žetta er mikill misskilningur og algjörlega rangt. Žaš er rétt aš įn fullrar ašildar höfum viš ekki atkvęšarétt um nżja löggjöf. M.v. žaš litla atkvęšavęgi sem viš fengjum ętti öllum aš vera ljóst aš įhrif okkar į žessum vettvangi yršu lķtil. Stašan ķ dag er hins vegar sś aš vegna ašildar okkar aš EES samningnum höfum viš rétt til setu og til starfa ķ sameiginlegum nefndum Evrópusambandsins og EES/EFTA rķkjanna žriggja sem ašild eiga aš samningnum, getum haft įhrif į framžróun hans og žar meš į frumvörp til löggjafar er hann varšar. Ķ sameiginlegri EES žingmannanefnd hafa EES/EFTA rķkin (Ķsland, Noregur og Liechtenstein)  jafnmarga fulltrśa og Evrópusambandiš og hlutfallslega getum viš žvķ haft mun meiri įhrif į žessum vettvangi en meš atkvęšagreišslu. Ég tel žvķ fullvķst aš įhrifamįttur okkar er ekki fólginn ķ atkvęšagreišslu heldur miklu fremur ķ störfum nefnda er įhrif hafa į lagafrumvörp. Viš ęttum hins vegar aš spyrja aš žvķ hvort žessi réttur okkar hafi veriš nęgjanlega vel nżttur og hvort störf žeirra ašila er žar sitja fyrir okkar hönd (ef einhverjir) hafi veriš fullnęgjandi.

"2. Ekki nśna – kannski seinna. Žaš tekur tķma – nokkur įr allt ķ allt – aš semja um ašild og upptöku evru, breyta stjórnarskrį og leggja ašildar­samning undir žjóšar­atkvęši. Einmitt žess vegna töpum viš į žvķ aš draga mįliš į langinn. Einmitt žess vegna žurfum viš aš byrja samnings­ferliš strax. Og žetta er naušsynlegt, af žvķ aš traustur gjaldmišill og lęgri vextir į lįnum eru forsenda žess, aš viš getum unniš okkur śt śr kreppunni. Til žess žurfum viš aš semja viš Evrópusambandiš nśna, ekki seinna. Af žvķ aš Evrópusambandsašild er partur af lausninni į brįšavandanum, en ekki framtķšarmśsķk, sem viš dönsum eftir einhvern tķma seinna." 

Evrópusambandiš hefur margoft fullyrt į opinberum vettvangi aš innganga Ķslands ķ sambandiš muni taka mun skemmri tķma en venjulegt er vegna ašildar okkar aš EES samningnum. Ég tel žvķ ekki óvarlegt aš įętla aš žęr fullyršingar eigi viš rök aš styšjast og sé ekki įstęšu til aš flżta sér ķ žessum mįlum. Ég tel einnig varasamt aš fara ķ samningavišręšur viš nśverandi ašstęšur og aš lįta ašila er telja Evrópusambandsašild einu mögulegu lausnina į öllum okkar vanda (Samfylkingarfólk) leiša žęr višręšur. Ašilar sem ganga til samningavišręšna meš žvķ hugarfari aš engir ašrir valkostir séu ķ stöšunni eru vķsir til aš gangast viš annars óįsęttanlegum samningi. Ég tel žvķ farsęlla aš śtfęra ašra möguleika einnig įšur en gengiš er til višręšna. Ég er ennfremur žeirrar skošunar aš hęfilegt hlutfall fólks meš efasemdir um ašild žurfi aš taka žįtt ķ višręšum til aš gagnrżnin hugsun verši einnig meš ķ för. Varšandi lęgri vexti žį er ESB ašild ekki eina leišin aš žeim. Viš stżrum sjįlf okkar peningamįlastefnu og getum žvķ framkvęmt vaxtalękkanir sjįlf. 

"3. Evrópusambandiš veitir engar varanlegar undanžįgur. Meš öšrum oršum, žaš er ekki hęgt aš semja viš Evrópusambandiš. Žetta er ósatt. Allar žjóšir (og žęr eru nśna 27) sem hafa samiš um ašild, hafa fengiš višurkenningu į brżnustu žjóšarhagsmunum ķ ašildarsamningum. Žaš er sjįlf ašferšafręši Evrópusambandsins aš leysa įgreiningsmįl meš samningum, į grundvelli laga og réttar.
Ašildarsamningar hafa sömu žjóšréttarlegu stöšu og sjįlfur stofnsįttmįlinn. Žaš žżšir aš žeim veršur ekki breytt – žeir fela ķ sér varanlega lausn – nema viš samžykkjum breytinguna sjįlf. Dęmi um sérlausnir meš vķsan til sérstakra ašstęšna eru mżmörg. Gott dęmi er sérlausn fyrir heimskautalandbśnaš Finna og Svķa noršan 62° breiddargrįšu. Meš EES-samningnum hefur Ķsland žegar yfirtekiš um tvo/žrišju hluta af regluverki ESB. Mešal samningsmarkmiša er aš fį višurkenningu į sérlausn fyrir ķslenskt fiskveišistjórnunarsvęši."

Žaš er rétt aš margar žjóšir hafa fengiš skrįšar einhverjar undanžįgur ķ ašildarsamninga og aš m.a. var samžykktur sérstakur réttur til aukinna styrkveitinga af hįlfu įkvešinna rķkja til eigin landbśnašar. Žetta į viš um rķki noršan 62. breiddargrįšu sem flokkast sem haršbżl landsvęši. Lķklega myndi allt Ķsland flokkast sem slķkt og hafa įhyggjur af landbśnaši žvķ jafnvel veriš tilefnislausar. Rétt er žó aš benda į aš žessi undanžįga er EKKI varanleg heldur tķmabundin og var hśn nżlega framlengd til įrsins 2011. Hvaš gerist ķ framtķšinni mun tķminn leiša ķ ljós. Hins vegar hefur margoft komiš fram aš ekki er vilji hjį Evrópusambandinu til aš višurkenna sérlausnir fyrir Ķsland į sviši sjįvarśtvegs. Žrįtt fyrir aš formlegar samningavišręšur um ašild hafi ekki įtt sér staš hefur sérstaša okkar varšandi sjįvarśtveg margoft veriš til umręšu og góšum rökum beitt fyrir okkar hönd sem ekki hafa skilaš vilja til undanžįgna. Mį žar til dęmis benda į ręšu fyrrum utanrķkisrįšherra, Halldórs Įsgrķmssonar, ķ Berlķn įriš 2002. Žar benti hann į aš sameiginleg sjįvarśtvegsstefna tęki miš af legu sambandsins eins og žaš var ķ upphafi žegar um samliggjandi fiskimiš var aš ręša og fleiri en eitt rķki stundušu veišar śr sömu stofnum. Sameiginlega aušlindastefnu teldi hann geta įtt viš žegar um sameiginlegar aušlindir vęri aš ręša. Hann kvaš hins vegar höfunda sjįvarśtvegsstefnunnar ekki hafa gert rįš fyrir žeim möguleika aš til vęru fiskistofnar sem tilheyršu einungis einu landi og aš ekki vęri raunhęft aš krefjast žess aš rķki ašlögušu sig stefnu sem ekki hefši tekiš tillit til mįlefna žeirra. Hann benti aš auki į aš sjįvarśtvegsfręšingar um allan heim, žar meš tališ fręšingar Evrópusambandsins, višurkenndu almennt aš flestir fiskistofnar viš Ķsland vęru innan ķslensku landhelginnar. Fyrir vikiš vęri ekki hęgt aš lķta į žessa stofna sem sameiginlega aušlind fremur en finnsk tré eša breska olķu. Ennfremur benti hann į žessa undanžįgu į sviši landbśnašar sem įtti sér staš viš stękkun sambandsins og spurši hvort ekki teldist ešlilegt aš śtfęra slķkar undanžįgur į sviši sjįvarśtvegs. Žrįtt fyrir góšan mįlflutning hans og röksemdarfęrslur hefur ekki veriš vilji til aš skilja sérstöšu okkar. Ég spyr: „Hvaš gefur įstęšu til aš įlykta aš ESB hafi skipt um skošun og aš viš getum aušveldlega samiš um žessa hluti“?

"4. Žeir stela af okkur aušlindunum. Žetta er skröksaga. Ašildaržjóšir Evrópusambandsins rįša sjįlfar yfir aušlindum sķnum. Bretar rįša sjįlfir yfir sinni Noršursjįvarolķu; Žjóšverjar yfir sķnum kolanįmum ķ Ruhr, Spįnverjar yfir sķnum ólķvulundum og Finnar yfir sķnum skógar­lendum. Meš sama hętti munum viš, Ķslendingar, rįša yfir okkar eigin orkulindum ķ fallvötnum og jaršvarma. Okkur er ķ sjįlfsvald sett, hvernig viš högum eignaréttarskipan į aušlindum – hvort žęr eru ķ einka- eša žjóšareign."

Er ekki įstęša til aš óttast žetta? Hér er kannski nęrtękast aš minna į žį umfjöllun sem įtti sér staš nżlega varšandi Lissabon sįttmįlann, sem er ķ samžykktarferli. Samkvęmt honum mun ESB hafa lagasetningarvald sem gerir žvķ kleift aš yfirtaka orkuaušlindir einstakra ašildarrķkja til aš tryggja heildarhagsmuni. Er mögulegt aš skortur į aušlindum ķ einhverjum rķkjum verši til žess aš yfirteknar verši aušlindir annarra? Žetta ętti a.m.k. aš hringja višvörunarbjöllum. Žrįtt fyrir aš meginreglan sé sś aš žjóšir rįši sjįlfar sķnum aušlindum er kannski gott aš lesa smįa letriš ķ öllum sįttmįlum sambandsins. Erfitt er aš fullyrša aš um full og ótakmörkuš yfirrįš yfir aušlindum verši aš ręša, viš allar ašstęšur, fyrr en žaš hefur veriš gert. Žaš mį einnig benda į aš žaš sem er ķ dag veršur ekki endilega į morgun žvķ löggjöf ESB er stöšugt aš taka breytingum og mun atkvęšavęgi okkar ekki duga til aš fella mįlefni sem eru okkur ķ óhag. Rétt er einnig aš benda į aš śthlutun heimilda til veiša śr fiskisstofnum okkar, sem er ein af aušlindum okkar, mun fęrast til ESB. Hvernig er hęgt aš lķta į žį stašreynd öšruvķsi en aš žeir öšlist yfirrįš yfir žeirri aušlind? 

"5. Viš glötum yfirrįšum yfir fiskimišunum. Žaš er óhętt aš fullyrša aš žaš veršur engin breyting į śthlutun veišiheimilda innan ķslenskrar lögsögu viš ašild aš Evrópusambandinu. Grundvallarreglur um sögulegan rétt og hlutfallslegan stöšugleika žżša aš ašrar žjóšir öšlast engan rétt til veiša innan ķslensku lögsögunnar. Eina breytingin veršur sś, aš śtlendingar munu öšlast rétt til aš fjįrfesta ķ ķslenskum sjįvarśtvegsfyrirtękjum. Rétt eins og Samherji t.d. hefur fjįrfest ķ sjįvarśtvegsfyrirtękjum innan ESB. (70 prósent af tekjum Samherja koma utan Ķslands).
Vegna samkeppnis­yfir­burša ķslensks sjįvarśtvegs er žetta kostur en ekki galli. Žetta er til dęmis leiš til aš losa sjįvarśtvegsfyrirtękin śt śr skuldum, sem žau eru sokkin ķ vegna kvótabrasks. Hverri žjóš er heimilt aš setja nįnari reglur til aš tryggja löndun og fullvinnslu afla ķ heimahöfn, žannig aš tekjur skili sér til heimalandsins."
 

Žaš er EKKI hęgt aš fullyrša aš engar breytingar verši į śthlutun aflaheimilda! Žaš er einnig rangt aš žjóšir geti meš reglugeršum tryggt löndun og fullvinnslu afla ķ heimahöfn! Meginreglan ķ sjįvarśtvegsstefnu sambandsins er jafn ašgangur aš öllum fiskimišum og öllum stofnum. Seinna var samžykkt reglan um hlutfallslegan stöšugleika sem setur reglunni um jafnan ašgang įkvešin takmörk. Reglan um hlutfallslegan stöšugleika gerir rįš fyrir aš śthlutun aflaheimilda byggi į sögulegum veišihefšum śr įkvešnum stofnum og į įkvešnum fiskimišum. Žessi regla tryggir okkur ķ dag gegn śthlutun veišiheimilda til annarra rķkja śr stofnum ķ okkar landhelgi žar sem nęr enginn önnur žjóš hefur sögulega veišihefš žar. Žessari reglu mį hins vegar breyta hvenęr sem er meš samžykki aukins meirihluta ķ rįšherrarįši ESB og eftir stendur meginreglan um jafnan ašgang. Okkar helsta hagsmunamįl yrši žvķ aš tryggja okkur gegn breytingum į žessari reglu. Um žessar mundir er sjįvarśtvegsstefna Evrópusambandsins ķ gagngerri endurskošun, m.a. reglan um hlutfallslegan stöšugleika, og munu breytingatillögur ekki liggja fyrir fyrr en 2010 og vęntanlega taka gildi 2012. Mešal helstu vandamįla Evrópužjóša er ofveiši og er veišigeta fiskiflota ašildarrķkja mun meiri en aflaheimildir leyfa. Žaš er žvķ einungis ešlilegt aš hafa įhyggjur af žvķ aš sótt verši ķ sjįvaraušlindir okkar. Žaš er einnig ešlilegt aš hafa įhyggjur af fjįrfestingum erlendra ašila ķ hérlendum śtgeršum. Heimildir rķkja til reglusetninga um löndun og fullvinnslu afla ķ heimalandi eru mjög takmarkašar. Bretar geršu samkomulag viš sambandiš, eftir aš hafa veriš ašilar aš nokkrum mįlum er lögš voru fyrir Evrópudómstólinn, sem er fordęmisgefandi er varšar leyfi til reglusetninga į žessu sviši. Samkvęmt žvķ er leyfilegt aš gera kröfur um aš śtgeršir sżni fram į įkvešin efnahagsleg tengsl viš rķkiš sem śthlutar žeim veišiheimildum. Višurkennd voru fjögur skilyrši og nęgir aš śtgerš uppfylli einungis eitt žeirra. Ķ staš žess aš rekja žau öll vil ég nefna aš eitt žessara skilyrša er aš 50% af įhöfn skipa sé aš öllu jöfnu bśsett ķ ašildarrķki (žurfa ekki aš vera ķslenskir rķkisborgarar). Žaš ętti žvķ aš vera öllum ljóst sem kynnt hafa sér žessi mįlefni aš ekki žarf aš landa né fullvinna afla hérlendis.  

"6. Sameiginleg fiskveišistefna ESB rśstar sjįvarśtveginn. Hin sameiginlega fiskveišistefna Evrópusambandsins (CFP) er undantekning frį žeirri grundvallarreglu, aš sérhver ašildaržjóš rįši ein yfir aušlindum sķnum. Įstęšan er aušskilin. Öldum saman hafa margar žjóšir stundaš veišar śr sameiginlegum fiskistofnum į sameiginlegu hafsvęši, t.d. į Noršursjónum. Til žess aš gęta jafnręšis var reglusetning um nżtingu sameiginlegra fiskistofna fęrš til Evrópusambandsins. Ašildarrķkin verša sķšan aš semja sķn ķ milli um framkvęmd stefnunnar og nżtingu aušlindarinnar. Žetta fyrirkomulag helgast af žessum sérstöku ašstęšum. Žaš gegnir allt öšru mįli um ķslensku fiskveišilögsöguna. Hśn er algerlega ašskilin frį hinu sameiginlega hafsvęši rķkjanna viš Noršur­sjó. Helstu nytjastofnar okkar eru allir stašbundnir. Aš žvķ er varšar flökkustofna, žį semjum viš nś viš Evrópusambandiš og ašrar nįgrannažjóšir um nżtingu žeirra. Breytingin veršur sś, aš eftir ašild semjum viš innan Evrópusambandsins um okkar hlut. Ķ ljósi žessara ašstęšna munu Ķslendingar setja fram žį samningskröfu, aš ķslenska lögsagan verši sérstakt fiskveišistjórnarsvęši. Rökin fyrir žessari kröfu eru, aš hér sé um brżnustu žjóšar­hagsmuni aš ręša. Fyrir žessu eru fjölmörg fordęmi. Allar ašildaržjóšir hafa fengiš višurkenningu į brżnustu žjóšarhagsmunum. Žaš sem aušveldar okkur aš nį žessari samningsnišurstöšu er, aš žaš er ekkert frį Evrópusambandinu eša ašildaržjóšum žess tekiš og viš gerum engar kröfur um aš taka neitt frį žeim, sem žęr hafa įtt. Žess vegna ętti ekki aš vera torvelt aš nį fram slķkri samnings­nišurstöšu, sem vęri višunandi fyrir bįša ašila."

Žessu hefur veriš svaraš ķ liš 3 žar sem bent er į aš žrįtt fyrir góšan mįlflutning og röksemdafęrslur af okkar hįlfu hefur ekki veriš vilji til sérsamninga fyrir Ķsland. Žaš ętti žvķ aš vera öllum augljóst aš žetta er torvelt.

"7. Landbśnašurinn mun leggjast af. Žetta er dęmigeršur hręšslu­įróšur. Samningsnišurstašan varšandi ķslenskan landbśnaš mun sennilega taka miš af sérlausn Finna og Svķa um žeirra heimskauta­landbśnaš. Sś lausn felur m.a. ķ sér, aš okkur veršur ķ sjįlfsvald sett aš styrkja eigin landbśnaš umfram žį styrki, sem fįst śr sameiginlegum sjóšum ESB. En starfs­umhverfi landbśnašarins hefur veriš aš breytast og mun halda įfram aš breytast. Bśum fękkar um leiš og žau stękka, vegna hagręšingar. Žaš er framhald af rķkjandi žróun. Aukiš višskiptafrelsi meš landbśnašarafuršir mun hvort eš er verša stašfest, žegar yfirstandandi samningalotu alžjóšavišskiptastofnunarinnar (WTO) lżkur.
Starfsskilyrši landbśnašarins munu žvķ breytast, hvort heldur viš göngum ķ ESB eša ekki. Styrkir frį ESB eru ekki framleišslutengdir heldur beinast frekar aš bśsetu, byggšastefnu og innvišum į landsbyggšinni. Innlend landbśnašarframleišsla mun žvķ įreišanlega taka breytingum, hvort heldur viš göngum ķ ESB eša ekki. En ķ žeim breytingum felast lķka tękifęri fyrir sumar greinar landbśnašarins. Žar getum viš mikiš lęrt af Svķum, en sęnsk landbśnašarframleišsla hefur styrkt stöšu sķna eftir ašild į innri markašnum." 
 

Landbśnašur mun ekki leggjast af og įhyggjur žess ešlis tel ég hafa veriš óžarfar. Eins og įšur hefur veriš bent į mun Ķsland allt lķklega flokkast sem haršbżlt land noršan 62. breiddargrįšu og žvķ heimildir til styrkveitinga rżmri m.v. žęr reglur sem eru ķ gildi ķ dag. Slķkar styrkveitingar eru hins vegar fjįrmagnašar af skattgreišendum. Meš ESB ašild munu verndartollar falla nišur af innfluttum landbśnašarafuršum og meš aukinni samkeppni hér į markašnum mį bśast viš aš auka žurfi styrki til ķslensks landbśnašar ef hann į aš standast žį samkeppni.  

"8. Evrópusambandiš er ólżšręšislegt. Engin önnur fjölžjóšasamtök hafa hjįlpaš jafnmörgum žjóšum til aš losna frį arfleifš einręšis og kśgunar og aš byggja upp stofnanir og starfshętti lżšręšis eins og Evrópusambandiš. Žetta į viš um Spįn, Portśgal og Grikkland. Žetta į viš um žjóšir Miš- og Austur-Evrópu. Žetta į viš um vinažjóšir okkar viš Eystrasalt. Žetta į viš um hinar nżfrjįlsu žjóšir į Balkan­skaga. Fyrir utan įtökin į Balkan­skaga, žar sem Evrópusambandiš gętir nś frišarins, hefur žessi lżšręšisžróun įtt sér staš įn valdbeitingar. Evrópusambandiš er žvķ sterkasta frišar- og lżšręšisafl ķ okkar heimshluta. Žar aš auki er Evrópusambandiš öšrum fyrirmynd um žaš, hvernig efnahag og lķfskjörum hinna fįtękari žjóša hefur veriš lyft upp į stig hinna, sem betur hefur bśnast.

Evrópusambandiš er žvķ öflugt jöfnunarafl aš žvķ er varšar efnahags- og lķfskjaražróun ķbśanna. Innan Evrópusambandsins er aš finna rótgrónustu lżšręšisžjóšir heims. Eftir hrun horfast Ķslendingar ķ augu viš veikleika og vankanta okkar lżšręšisskipunar. Viš ęttum aš lįta ógert aš kveša upp sleggjudóma um vanžroska lżšręši annarra. Viš höfum ekki efni į žvķ."
 

Viš Ķslendingar bśum ekki viš arfleifš einręšis og kśgunar lķkt og žjóšir Miš- og Austur Evrópu sem vķsaš er til og žurfum žvķ ekki ašstoš Evrópusambandsins til aš koma į lżšręši. Varšandi žaš hvort Evrópusambandiš sé ķ raun lżšręšislegt ķ ešli sķnu er nęrtękast aš benda į nżśtkomna skżrslu sem unnin var af sambandinu. Žar kemur fram aš žęr 10 žjóšir ķ Austur Evrópu sem gengu ķ sambandiš 2004 telja sig fį litla sem enga įheyrn ķ Brussel og hafa gefist upp į aš reyna aš hafa įhrif į įkvaršanir sem žar eru teknar. Er žetta merki um lżšręši?    

"9. Viš erum svo smį aš viš höfum engin įhrif innan ESB. Žaš eru vandfundin žau fjölžjóšasamtök ķ veröldinni, žar sem smįžjóšir hafa jafnmikil įhrif og innan Evrópusambandsins. Af 27 ašildar­žjóšum ESB eru 21 skv. skilgreiningu smįžjóšir. Forystumönnum žessara žjóša ber saman um aš smįžjóširnar hafi styrkt stöšu sķna meš ašild aš ESB ķ samanburši viš aš standa einar utan garšs. Žęr žjóšir kallast stóržjóšir, sem geta fariš sķnu fram, įn žess aš taka tillit til annarra.

Stóržjóšir geta haft sitt fram ķ krafti efnahagslegra yfirburša eša hervalds. Žaš eru hinar stęrri žjóšir innan Evrópusambandsins (eins og t.d. Žjóšverjar, Frakkar og Bretar) sem meš ašild sinni hafa afsalaš sér valdi og skuldbundiš sig til aš leysa įgreiningsmįl innan bandalagsins meš samningum, į grundvelli laga og réttar. Frišsamleg lausn deilumįla er brżnasta hagsmunamįl smįžjóša. Sś ašferšafręši Evrópusambandsins aš leysa įgreiningsmįl meš samningum er žvķ smįžjóšum ķ hag.

Innan Evrópusambandsins gętir vaxandi tilhneigingar til svęšisbundins samstarfs. Innan Evrópusambandsins munu Ķslendingar skipa sér ķ sveit meš öšrum Noršur­landažjóšum og Eystrasaltsžjóšum ķ svęšisbundnu samstarfi innan ESB. Meš žvķ móti munum viš styrkja stöšu okkar ķ samanburši viš žaš aš standa einir utan garšs."
 

Jį žaš er rétt! Smįžjóšir hafa ķ raun lķtil įhrif innan sambandsins, eins og ég hef bent į hér įšur. Jón Baldvin vķsar ķ aš innan sambandsins sé tilhneiging til svęšisbundins samstarfs og aš meš samstarfi viš ašrar Noršurlandažjóšir og Eystrasaltslönd gętum viš styrkt stöšu okkar. Žaš er vissulega rétt en žrįtt fyrir gott samstarf viš žessar žjóšir er nokkuš vķst aš hagsmunir okkar munu ekki alltaf fara saman. En ef viš gefum okkur aš svo verši og aš žessar žjóšir (bęši Noršurlöndin ķ ESB og Eystrasaltslöndin) muni įvallt styšja hvora ašra er stašan žessi. Atkvęšavęgi allra žessara žjóša samanlagt er u.ž.b. 10% ķ Evrópužinginu og 12% ķ rįšherrarįši ESB.  Meš öšrum oršum samstaša žessara žjóša mun ekki duga til aš fella įkvaršanir er varša okkar hagsmuni né koma okkar mįlefnum ķ gegn. Ég vil einnig minna aftur į kvartanir žeirra 10 žjóša sem gengu ķ sambandiš 2004 (sem allar teljast smįžjóšir samkvęmt skilgreiningu Jóns) um aš EKKI hafi veriš tekiš tillit til mįlefna žeirra. Jón vķsar hér ķ aš forystumönnum žeirra 21. smįžjóša innan ESB (sem eru allar ašrar žjóšir en Bretland, Frakkland, Ķtalķa, Pólland, Spįnn og Žżskaland ... og allar nema ein MUN stęrri en Ķsland sem gerir žetta villandi) beri saman um aš žęr hafi styrkt stöšu sķna meš ašild aš ESB. Fyrir žessu mį ķ flestum tilfellum fęra rök. Meginįstęša sterkari stöšu er hins vegar fólgin ķ ašild aš hinum innri markaši ESB sem viš Ķslendingar höfum nś žegar ķ gegn um EES samninginn. Į hinn bóginn hafa ašrir žęttir tengdir ašild valdiš sumum žjóšum vandamįlum og žį mešal annars upptaka Evru. Nęrtękast er aš nefna vanda Slóvakķu eftir aš Moodys lękkaši lįnshęfimat vegna upptöku evru žann 1. Janśar s.l  Žessi lękkun olli hękkun vaxta.  Įstęšan er einföld.  Viš upptöku evru og missi į peningamįlastjórn missti Slóvakķa mikilvęgt stjórntęki til aš bregšast viš įföllum ķ efnahagslķfinu og er žvķ metin sem įhęttusamari aš fjįrfesta ķ.. Ķ auknum męli žurfa Evrulöndin aš reiša sig į aš geta lękkaš raunlaun sem višbragš viš įföllum og į eftir aš reyna į hvort slķkt sé raunhęft.  Ef ekki tekst aš lękka laun žegar įföll verša mun minni sveigjanleiki koma fram ķ auknu atvinnuleysi.  Nżlega lżsti einnig finnski višskiptarįšherrann žvķ yfir aš upptaka Evru hafi veriš mistök fyrir Finnland. Finnland er eina Noršurlandažjóšin sem tekiš hefur upp evru.

Ég get ekki betur séš en aš Jón sé einnig ķ žessum kafla aš benda į aš stóržjóšir sem gįtu įšur ķ krafti efnahagslegra yfirburša eša hervalds fengiš sķnu framgengt (Žjóšverjar, Frakkar og Bretar) hafi afsalaš sér žvķ valdi og skuldbundiš sig til aš leysa įgreiningsmįl į grundvelli laga og frišar sem sé smįžjóšum ķ hag. Žaš er gott og blessaš og į vęntanlega aš žżša aš meš ašild séum viš aš koma ķ veg fyrir įhlaup žessara žjóša. Ég vil hins vegar leyfa mér aš draga ķ efa aš žetta samkomulag standi žegar/ef žessar žjóšir standa frammi fyrir žvķ hvort hugsa eigi um eigin hagsmuni eša hagsmuni heildarinnar. Nęrtękast er kannski aš benda į „įhlaup“ Breta meš setningu hryšjuverkalaga og engan vilja žeirra til aš leysa Icesave fyrir dómsstólum. Ekki beinlķnis veriš aš virša žį skuldbindingu aš leysa įgreiningsmįl og grundvelli laga og frišar!! Haldiš žiš aš žaš hefši breytt einhverju ef Ķsland hefši veriš ašili aš ESB?   

"10. Žaš eru allir vondir viš okkur ķ ESB, sbr. reynsluna af Bretum og Icesave. Žetta er misskilningur. Fórnarlömbin ķ Icesave-mįlinu voru breskir og hollenskir sparifjįr­eigendur og į endanum ķslenskir skattgreišendur. Skśrkarnir voru eigendur og forrįšamenn Landsbankans, sem bušu sparifjįreigendum ķ žessum löndum hęstu vexti til žess aš fį žį til aš trśa sér fyrir sparifé sķnu, til žess aš bjarga sjįlfum sér śr lausafjįrkreppu viš endurfjįrmögnun eigin skulda.

Aš žvķ er varšar Holland, žį stungu žeir af, įn žess svo mikiš sem žakka fyrir sig. Ķslensk yfirvöld vissu frį upphafi, aš śtibś ķslenskra banka alls stašar į EES-svęšinu, voru undir ķslenskum bankaleyfum, undir ķslensku eftir­liti og undir ķslenskri sparifjįrtryggingu lögum samkvęmt. Žaš vorum viš sem brugšumst. Žetta réttlętir aš sjįlfsögšu ekki hefndar­rįšstafanir Breta meš žvķ aš beita hryšjuverkalögum. En af einhverjum įstęšum hafa ķslensk stjórnvöld ekki treyst sér til aš höfša mįl gegn Bretum til aš fį žvķ hnekkt. Žau skulda okkur skżringu į žvķ.

Sannleikurinn er sį, aš Ķslendingar hafa notiš góšs af samstarfi viš grannžjóšir. Viš höfum notiš góšs af Noršurlandasamstarfinu. Viš nutum góšs af Marshall-ašstošinni įn žess aš fullnęgja settum skilyršum. Viš nutum góšs af varnarsamstarfinu viš Bandarķkjamenn – gręddum m.a.s. į žvķ, į mešan ašrar žjóšir fęršu fórnir ķ žįgu landvarna. Viš höfum notiš góšs af EES-samningnum, sem meš einu pennastriki veitti okkur ašgang į jafnréttisgrundvelli aš stęrsta frķverslunarsvęši heims. Og viš höfum notiš góšs af Evrópusamstarfinu į mörgum svišum, ekki sķst aš žvķ er varšar vķsindi og rannsóknir, menntun og menningu. Viš erum vegna uppruna okkar, sögu og menningar Evrópužjóš og eigum heima ķ samstarfi evrópskra lżšręšisrķkja."
 

Žaš er oršum ofaukiš aš viš Ķslendingar höfum reynt aš halda žvķ fram aš allir ķ ESB séu vondir viš okkur. Ekki skal ég „taka upp hanskann“ fyrir forsvarsmenn Landsbankans né gagnrżna aš žeir séu kallašir skśrkar eins og hér er gert. En varšandi žį fullyršingu aš viš (Ķslendingar) höfum brugšist er rétt aš benda į eftirfarandi. Ekki veršur betur séš en aš löggjöf og reglugeršir Evrópusambandsins um fjįrmįlamarkaši hafi fyrst of fremst brugšist. Žaš er rétt aš  hérlend yfirvöld vissu aš erlend śtibś ķslenskra banka voru undir ķslenskum bankaleyfum, ķslensku eftirliti og ķslenskri sparifjįrtryggingu. Allt žetta „ķslenska“ tók žó miš af löggjöf og reglugeršum um fjįrmįlastarfsemi frį ESB og eru žeir žvķ höfundar reglna um žessa starfsemi. Rétt er einnig aš benda į aš ķslensk sparifjįrtrygging žżšir ekki aš ķslenska rķkiš sé eša hafi einhvern tķmann veriš įbyrgt fyrir innistęšum. Tryggingarsjóšir innistęšna ķ hverju landi eru samkvęmt ESB löggjöf sjįlfstęšir og ekki ķ rķkisįbyrgš enda fjįrmagnašir af bankastofnunum. Krafa ESB um aš ķslenska rķkiš samžykki óvišrįšanlegar skuldir sem žvķ ber ekki lagaleg skylda til aš gangast viš mį kannski tślka sem „vonsku“? Nś veršur hver aš dęma fyrir sig. Žeir hafa ķ.ž.m. ekki veriš reišubśnir til aš lįta į lagaleg rök reyna meš mįlaferlum af ótta viš aš okkar mįlflutningur muni rżra trśveršugleika Evrópska fjįrmįlakerfisins ķ heild.  

"11. Evrópusambandiš er sósķalķskt rķkisforsjįrbįkn og/eša valdastofnun heimskapķtalismans ķ anda frjįlshyggju. Bķšum hęg. Hvort tveggja getur ekki veriš satt, enda er sannleikurinn sį, aš hvorugt er sannleikanum samkvęmt. Hęgri öfgamenn ķ Bandarķkjunum fyrirlķta Evrópusambandiš į žeirri forsendu aš žaš sé hįlfsósķalķskt velferšarapparat, sem hafi misst alla lyst į aš standa viš bakiš į Bandarķkjamönnum ķ ofbeldisverkum žeirra vķtt og breitt um heiminn.

Žaš mį til sanns vegar fęra aš žjóšfélagsgerš flestra Evrópužjóša dregur ķ vaxandi męli dįm af hinu norręna velferšarrķki miklu fremur en af óbeislušum kapķtalisma ķ amerķskum dśr. Evrópužjóšir verja takmörkušum fjįrmunum til vķgbśnašar og stefna ekki aš heimsyfirrįšum. Evrópusambandiš er frišarafl ķ okkar heimshluta. Helmingurinn af allri žróunarašstoš viš fįtękar žjóšir kemur frį Evrópusambandinu og Evrópusambandiš er frumkvöšull um umhverfisvernd į heimsvķsu.

Žrįtt fyrir žetta vilja żmsir vinstrimenn telja sér trś um, aš Evrópusambandiš sé valdastofnun ķ žjónustu fjįrmagns og ķ anda frjįlshyggju. Žeir sem žvķ trśa ęttu aš gera samanburš į velferšar­žjónustu og félagslegum réttindum almennings ķ rķkjum Evrópu ķ samanburši viš hiš hrįslagalega og mannfjandsamlega aušręši ķ Bandarķkjum Noršur-Amerķku. Sį samanburšur mun leiša hiš sanna ķ ljós.

Žaš ętti lķka aš aušvelda vinstrimönnum aš kveša upp śr um žaš, hvort heldur žeir vilja aš Ķsland framtķšarinnar verši skrķpamynd af amerķskum kapķtalisma eša virkur žįtttakandi į jafnréttisgrundvelli ķ samstarfi hinna norręnu velferšarrķkja innan vébanda Evrópusambandsins." 
 

Lęt kyrrt liggja aš gagnrżna žennan liš aš öšru leyti en aš benda į aš Ķsland er nś žegar virkur žįtttakandi ķ samstarfi norręnna velferšarrķkja og sś stašreynd aš viš erum utan ESB žżšir ekki aš Ķsland sé skrķpamynd af amerķskum kapķtalisma. Ķ nżlegu vištali viš fyrrum utanrķkisrįšherra Žżskalands, sem hefur veriš einn dyggasti stušningsmašur evrunnar, višurkenndi hann aš nś fyrst teldi hann raunverulega hęttu į aš Evrópusamstarfiš gęti klikkaš og aš auka žyrfti mišstżringu til aš koma ķ veg fyrir žaš. Mašur veltir žvķ óneitanlega fyrir sér hvort Evrópusamstarfiš muni žróast ķ įtt aš frekari mišstżringu į nęstu įrum. 

Ein Volk, Ein Reich, Ein Fuhrer?


« Fyrri sķša

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband