Aušęfi og gildismat

Eftir hiš margumrędda bankahrun haustiš 2008 var mikiš fjallaš um hvernig lķfsgildi og įherslur žjóšarinnar hefšu breyst. Aš fólk hefši, eftir tķmabil mikillar efnishyggju, fariš ķ gegnum įkvešna endurskošun į gildum og uppgötvaš aš peningar vęru ekki žaš mikilvęgasta ķ lķfinu. Sumir jafnvel žökkušu žeim sem höfšu įtt žįtt ķ bankahruninu fyrir aš hafa valdiš žvķ aš žeir endurmįtu įherslur ķ lķfinu og fóru aš leggja meiri rękt viš mun veršmętari "hluti" en peninga, eins og fjölskyldu og vini.

Mér hefur veriš hugsaš til žessa ķ tengslum viš umręšur um launakjör heilbrigšisstarfsmanna. Žjóšin hefur meš oršum sammęlst um aš mestu aušęfin felist ekki ķ peningum en žeim oršum hefur ef til vill ekki veriš nógu vel fylgt eftir ķ verki meš auknum įherslum į veršmętari "hluti".

Af hverju er t.d. svo mikill munur į launakjörum heilbrigšisstarfsmanna og bankastarfsmanna?

Žaš hefur talist góš og gild regla aš įkvarša sanngjörn laun fyrir störf śt frį mati į veršmętasköpun og įbyrgš sem starfinu fylgir. Teljum viš virkilega meiri veršmęti fólgin ķ peningum en heilsu ... og meiri įbyrgš felast ķ aš "sżsla" meš peningana okkar en heilsuna? Er ekki góš heilsa grundvöllur žess aš viš getum notiš žeirra veršmęta sem viš erum flest sammįla um aš séu mikilvęgari en peningar sem eru mešal annars samverustundir meš fjölskyldu og vinum?

Orš eru til einskis nema žeim sé fylgt eftir meš višeigandi verknaši.


Mesti hręšsluįróšurinn ķ Icesave mįlinu frį upphafi!

Žeir sem eru fylgjandi Icesave samningum, samninganefndarmenn og ašrir, hafa lįtiš ķ vešri vaka aš versta mögulega nišurstaša śr dómsmįli gęti oršiš sś aš Ķslendingar yršu dęmdir til aš įbyrgjast innistęšur Breta og Hollendinga aš fullu vegna jafnręšisreglunnar.

Ķ žvķ samhengi hafa menn hrętt fólk meš žvķ aš žaš myndi žżša mörg hundruš milljarša hęrri greišslu en nśverandi samningar fela ķ sér. Žetta er svo mikil fjarstęša og einhver sį mesti hręšsluįróšur sem finna mį ķ öllu Icesave mįlinu og mun ég hér śtskżra žaš nįnar.

Ķ fyrsta lagi er žessi nišurstaša dómsmįls mjög ólķkleg. ESA hefur nś žegar stašfest meš įliti sķnu frį 15. desember 2010 aš naušsynlegt hafi veriš fyrir ķslensk stjórnvöld aš tryggja innistęšur hér umfram lögbundna innistęšutrygginu til aš tryggja öryggi almennings į Ķslandi. Meš žessu įliti sķnu vķsar ESA į bug kvörtunum žess ešlis aš ķslenskum stjórnvöldum hefši nęgt aš tryggja innistęšur hér ašeins ķ samręmi viš žaš lįgmark sem ESB lög kveša į um. Žaš hefur lķtiš fariš fyrir žvķ aš talsmenn samninganna hafi kynnt žetta įlit. Žeir hafa lagt meiri įherslu į fyrra įlit ESA, sem sent var hįlfu įri įšur, žar sem fram kemur aš um mögulega mismunum hafi veriš aš ręša. Rétt er aš taka skżrt fram aš ķ žessu fyrra įliti, er varšar mismunun, er einungis vķsaš ķ aš hśn felist ķ žvķ aš ekki hafi veriš greidd lįgmarksinnistęšutryggingin til Breta og Hollendinga, en hvergi minnst į aš ķslenska rķkinu hafi boriš aš įbyrgjast innistęšur žeirra aš fullu.

Ķ öšru lagi, ef svo ólķklega fęri aš nišurstašan yrši sś aš ķslenska rķkiš yrši dęmt til aš įbyrgjast allar innistęšur, žį myndi fįst fullur forgangur ķ endurheimtur žrotabśs Landsbankans. Ķ staš žess aš fį ca 51% af endurheimtum śr žrotabśinu į móti Bretum og Hollendingum, eins og Icesave samningarnir gera rįš fyrir, myndum viš fį 100%. Žetta žżšir aš ķ staš žess aš fį ca 51% af um 1.175 milljöršum (sem er nśverandi mat į žrotabśinu), eša ca 600 milljarša, fengjum viš alla 1.175 milljaršana eša tęplega 600 milljarša ķ višbót. Fylgjendur samningsins tala um mörg hundruš milljarša auka kostnaš viš synjun, ķ tilfelli verstu mögulegu nišurstöšu dómsmįls, en gleyma aš segja frį mörg hundruš milljarša endurheimtum sem myndu fįst į móti. Žetta śtskżrir žann mikla mun sem er į śtreikningum mögulegrar nišurstöšu frį nei og jį hlišinni. Hvers vegna fylgjendur samningsins kjósa aš taka ekki tillit til višbótar, mörg hundruš milljarša, endurheimtna er alveg augljóst. Žaš er til žess aš valda ótta hjį almenningi viš aš segja NEI. Žetta er ķ raun afar einfalt reiknidęmi sem žarf hvorki višskiptafręšing, hagfręšing eša stęršfręšing til aš leysa. Žaš ętti žvķ aš vera einfalt aš setja žetta fram į skżran hįtt įn žess aš gleyma svona mikilvęgum forsendum!

Svona mįlflutningur er til skammar og dęmir sig sjįlfur!

Ekki įstęša til aš óttast jafnręšisregluna!

Flestir eru sammįla žvķ aš engin rķkisįbyrgš sé į innistęšutryggingarsjóši. Žrįtt fyrir žaš óttast fólk tap ķ dómsmįli og mögulegar afleišingar žess jafnvel žó lķkurnar séu litlar sem engar. Sį ótti er vegna mögulegs brots į jafnręšisreglunni. Aš žar sem ķslensk stjórnvöld įkvįšu aš tryggja innistęšur aš fullu į Ķslandi en ekki ķ erlendum śtibśum žį sé mögulegt aš byggja dóm į žvķ aš um óheimila mismunun hafi veriš aš ręša sbr. 4. grein EES samningsins.

Fjórša grein EES samningsins bannar mismunun į grundvelli žjóšernis (e. nationality). Um slķkt var ekki aš ręša. Innistęšur allra, bęši ķslendinga og śtlendinga, ķ ķslenskum śtibśum voru tryggšar. Hinsvegar voru innistęšur Ķslendinga ķ śtibśum ķ Bretlandi og Hollandi ekki tryggšar. Žvķ er ekki um mismunun į grundvelli žjóšernis aš ręša.

Lög ESB gilda ekki į Ķslandi, nema žau sem innleidd eru ķ EES samninginn eša tengjast öšru samstarfi viš ESB. Reglur ESB um mismunun hljóta hinsvegar aš verša lagšar til grundvallar viš mat į mismunun. Žaš eru žrjś meginskilyrši sem žurfa aš vera til stašar til aš réttlęta mismunun.

1) Ground of general interest – can be justified only if motivated by public policy, public security or puplic health. Mismunun žarf aš hafa veriš naušsynleg til aš tryggja öryggi og velferš almennings. Žaš įtti viš į Ķslandi sbr. įlit ESA. Žar segir m.a. aš ķsl. stjórnvöld hafi haft fullan rétt til inngripa žar sem öryggi og velferš almennings hafi veriš ķ hśfi. Ef ekki hefši veriš gripiš til ašgerša hefšu ķslensk fyrirtęki t.d. ekki getaš greitt śt laun og almenningur žvķ ekki getaš keypt naušsynjar eins og mat, lyf ofl.

2) Principle of subsidiarity – the pursued objective cannot be sufficiently achieved by other means, only by adobting a discriminative measures. Ašrar leišir, sem ekki fólu ķ sér mismunun, til aš tryggja aš markmišum yrši nįš voru ekki fęrar. Žrįtt fyrir aš ķsl. stjórnvöld hefšu viljaš tryggja innistęšur breta og hollendinga žį var žaš ekki mögulegt. Ķ įliti ESA kemur t.d. fram aš žaš hefši rżrt trśveršugleika ašgeršanna ef rķkiš hefši tekiš į sig slķka skuldbindingu sem žaš gat augljóslega ekki stašiš undir en ķ įliti ESA segir: „The success of the emergency measures depended largely on the credibility of the action taken. Measures taken to back up the Icelandic banks as a whole would probably have lacked the necessary credibility.“

 

3) Principle of proportionality – the adopted measure shall not go beyond what is necessary to achieve the pursued objective. Ekki var gengiš lengra en naušsyn krafši til aš nį markmišum.   Ef innistęšur hefšu eingöngu notiš lįgmarkstryggingar žį hefšu fyrirtęki ekki getaš greitt śt laun en eitt af markmišunum var einmitt aš tryggja aš hęgt yrši aš greiša almenningi laun svo hann ętti fyrir naušsynjum. Innflytjendur matvęla og lyfja hefšu heldur ekki getaš fjįrmagnaš innflutning naušsynja o.s.frv. ESA oršar žaš svo: „Almost every family and business in Iceland is said to have been a customer, holding debit and savings accounts with these banks. The Icelandic authorities claim that deposits with banks are not just savings; the current accounts are used by the bank's customers for their regular financial transactions. Limits in accessing such accounts would have instantly risked causing a full run on the banks with consequent serious risks for public security. Businesses could not have used funds to pay for their resources and to pay wages to employees; retail suppliers could not have imported necessities for the public, drugs and food etc; lawyers' trust accounts and other similar forms of deposits would have been non-operable with dire consequences. The general public would not have been able to access money deposited at the banks, e.g. proceeds from sales of real-estate, to finance the purchase of a new home. Money could not have been withdrawn to honour large payment obligations to banks and other institutions. This would have increased the already existing risk of systemic financial collapse.“

Ennfremur kemur žetta fram ķ įliti ESA: „The Authority cannot agree with the complainants' view that, the Icelandic authorities could and should have relied on the Icelandic deposit guarantee scheme and that the Deposit Guarantee Directive shows that on 7 October 2008 any guarantee of depositors in excess of EUR 20,000 must have been unnecessary.“

Ž.e.a.s. ESA lżsir žvķ yfir aš žeir geti ekki veriš sammįla žvķ aš trygging innistęšna umfram lįgmarksinnistęšutryggingu hafi ekki veriš naušsynleg.

Óttast einhver aš hafa brotiš jafnręšisregluna?


Skżrt brot į stjórnarskrį - framsal dómsvalds

Miklar umręšur hafa um žaš veriš bęši į Alžingi og ķ fjölmišlum hvort samžykkt Icesave samninganna sé mögulega brot į stjórnarskrį Ķslands. Żmis atriši hafa žar veriš nefnd og er ekki ętlun mķn aš tķunda žau öll hér heldur benda į ašeins eitt athyglisvert atriši sem stjórnarandstašan ręddi nżlega į Alžingi. Samkvęmt stjórnarskrį er ekki heimilt aš framselja dómsvald, sem er hluti af fullveldi okkar. Meš fyrirvörum sem samžykktir voru į Alžingi ķ įgśst s.l. var tryggt aš ķslensk lög yršu höfš til hlišsjónar viš mat į žvķ hvort ķslenski tryggingarsjóšurinn eigi forgangsrétt ķ eignir Landsbankans į móti greišslu lįgmarkstryggingarverndar, 20.887 evrum. Landsbankinn var jś ķslenskt félag og um hann gilda žvķ ķslensk lög. Upphaflegu samningarnir fela ķ sér jafnan rétt ķslenska, breska og hollenska rķkisins hvaš žetta varšar.

Žęr breytingar į įšur samžykktum fyrirvörum sem rķkistjórnin vill nś samžykkja fela ķ sér aš torsótt gęti oršiš aš fį žessar forgangskröfur višurkenndar. Žar kvešur į um aš forgangur samkvęmt ķslenskum lögum verši eingöngu višurkenndur aš žvķ gefnu aš nišurstaša ķslenskra dómsstóla verši ķ samręmi viš įlit EFTA dómstólsins. Hvaš žżšir žetta? Jś, einmitt žaš aš dómsvaldiš er ekki lengur ķ höndum ķslenskra dómsstóla heldur EFTA! Ekki veršur annaš séš en aš um sé aš ręša beint framsal dómsvalds og hlżtur žetta žvķ aš teljast skżrt brot į stjórnarskrį! 

Ķ samningunum sjįlfum er vissulega ašeins talaš um rįšgefandi įlit en meš fyrirliggjandi višaukabreytingum eru sett skilyrši! Žaš hlżtur hver mašur aš sjį aš ekki er lengur um rįšgefandi įlit aš ręša! Vitleysan ķ žessu mįli er endalaus og er žetta ašeins eitt dęmi af mörgum um hvernig fariš er ķ kringum hlutina.

Ķ tilraun sinni til aš réttlęta žetta bendir rķkisstjórnin svo į aš hér sé um sambęrilegan hlut aš ręša og ķ įkvęši EES samningsins sem viš erum nś žegar ašili aš. Žaš er alrangt! EES samningurinn felur ķ sér heimild EFTA lands til aš leita įlits EFTA dómstólsins er varšar įgreiningsefni er lśta aš samningnum. Engin skylda er sett į žjóšir hvaš žetta varšar og er įlit dómstólsins ašeins rįšgefandi. Viš undirbśning višręšna vegna ašildar EFTA rķkjanna aš EES samningnum var um žaš rętt hvort įlit dómstólsins ętti aš vera bindandi. Sś umręša leiddi ķ ljós aš slķkt myndi lķklega brjóta ķ bįga viš stjórnarskrįr EFTA rķkjanna og žvķ įkvešiš aš žaš yrši ašeins rįšgefandi. Žaš er žvķ augljóst aš röksemdafęrslur rķkisstjórnarinnar standast ekki nįnari skošun ķ žessu mįli fremur en mörgum öšrum! 

 


Nokkrar stašreyndir um Icesave samningana

1.       Ķ samningi viš Breta samžykkjum viš aš um hann gildi bresk lög, ž.e. aš dęmt verši ķ įgreiningsmįlum er upp geta komiš fyrir breskum dómstólum. Rķkisstjórn hefur ekki enn dottiš ķ hug aš fį sérfręšing ķ breskum lögum til aš lesa yfir og tślka žessa samninga! Tel ég žaš ķ hęsta mįta mjög óešlilegt sér ķ lagi žar sem bresk lög eru aš mörgu leiti mjög sérstök!

2.       Meš samžykkt laga į Alžingi ķ įgśst s.l. žar sem fyrirvarar viš samningana voru samžykktir er skżrt kvešiš į um aš rķkisstjórn sé fališ aš kynna žį meš žeim hętti aš rķkisįbyrgš geti ašeins tekiš gildi ef žeir verša samžykktir. Aš öšrum kosti žurfi aš hefja nżjar samningavišręšur. Rķkisstjórn hafši ekki heimild til aš semja um breytingar į žessum fyrirvörum!        

3.       Rķkisstjórnin hefur samžykkt aš greišslur į lįnum fari fram ķ evrum og pundum žegar viš höfum lagalega heimild til žess aš žęr verši framkvęmdar ķ ķslenskum krónum. Žar meš er rķkisstjórn Ķslands aš samžykkja óžarfa gengisįhęttu. Margir hafa bent į aš betra sé aš lįta dęma okkur til greišslu, ef svo skyldi fara, til aš losna undan žessari samžykkt į greišslum ķ erlendri mynt.  

4.       Meš samningunum samžykkjum viš aš afsala okkur rétti til aš krefjast skašabóta vegna hryšjuverkalaganna. Žetta var krafa Breta, sem viš og samžykkjum ķ fyrirliggjandi samningum.  

5.       Ķ samningunum kemur fram aš žaš sé sameiginlegur skilningur ašila aš vernda skuli aušlindir. Sameiginlegur skilningur žeirra er undirritušu samningana er EKKI trygging fyrir žvķ aš ekki verši gengiš į aušlindir okkar. Dęmt veršur ķ įgreiningsmįlum sem upp kunna aš koma fyrir breskum dómstólum og er ómögulegt aš segja til um hverju sś nišurstaša myndi skila.    

6.       Žaš er samkomulag um aš ašilar skuli setjast nišur ķ góšri sįtt til aš ręša hvaša įhrif žaš hefur į lįnasamningana ef dómstólar komast aš annarri nišurstöšu er varšar rķkisįbyrgš. Viš erum algjörlega bundin žvķ hvaš Bretar og Hollendingar vilja samžykkja ef slķk staša kemur upp žar sem samningurinn sjįlfur kvešur į um takmarkalausa rķkisįbyrgš. Um tślkun samningsins viš Breta gilda bresk lög sem leggja m.a. meginįherslu į aš samningar skuli tślkašir samkvęmt oršanna hljóšan. Ž.e. samningurinn sjįlfur gildir fyrst og fremst og sķšur eša jafnvel ekki tekiš tillit til utanaškomandi įlitaefna.  

7.       Meš fyrirliggjandi samningum og žeim breytingum į įšur samžykktum fyrirvörum sem nś liggja fyrir er ekki tekiš tillit til svokallašra Brussel višmiša sem samžykkt voru af Bretum og Hollendingum ķ nóvember s.l. Brussel višmišin voru forsenda žess aš ķslenska rķkiš myndi samžykkja rķkisįbyrgš. Meš žeim samžykktu ašilar aš taka fullt tillit til žeirra erfišu ašstęšna sem Ķsland stendur frammi fyrir viš gerš samninga um žessar skuldbindingar. Meš žvķ aš bjóša okkur tęplega fjórum sinnum hęrri vexti en innistęšutryggingarsjóši Breta og samžykkja ekki aš heildargreišslum sé hagaš ķ samręmi viš getu hagkerfisins eru žessi samžykktu višmiš lįtin lönd og leiš.  

 

Er einhver žeirrar skošunar aš rķkisstjórn Ķslands hafi tekist vel til viš aš gęta hagsmuna okkar ķ žessu mįli? Dęmi hver fyrir sig!

Minni enn og aftur į įskorun Indefence til forseta Ķslands!


Enn um Icesave og ESB

Evrópusambandiš skorar į Alžingi aš stašfesta Icesave samkomulagiš viš Breta og Hollendinga. Aš öšrum kosti sé ašild Ķslands ķ hęttu. Žetta kemur fram ķ frétt Bloomberg fréttastofunnar.

Er ekki örugglega öllum oršiš ljóst aš til aš ganga ķ ESB žurfum viš aš samžykkja Icesave? Sem um leiš śtskżrir enn og aftur linkind Samfylkingarmanna ķ žessari barįttu fyrir okkar hönd og óskiljanlegan vilja žeirra til aš samžykkja óvišunandi samninga sem lķkur eru į aš viš getum ekki stašiš viš. Nś liggur fyrir breytingafrumvarp žar sem mikilvęgustu fyrirvararnir sem samžykktir voru į Alžingi ķ įgśst s.l.  eru nęr aš engu geršir. Žessir fyrirvarar įttu aš tryggja efnahagslegt skjól og vernda hagsmuni okkar meš žvķ m.a. aš tryggja aš greišslur yršu ekki umfram žaš sem hagkerfi okkar ręšur viš. Žrįtt fyrir aš okkur takist aš skilja įherslu Samfylkingarinnar į aš viš göngum frį samningum um Icesave, til aš eiga möguleika į ESB ašild, er alls ekki hęgt aš skilja vilja žeirra til aš samžykkja fyrirliggjandi skilmįla. Ašild aš ESB er of dżru verši keypt meš slķkum fķflaskap! Žaš er eitt aš samžykkja įbyrgš į Icesave en annaš aš samžykkja įbyrgš meš óvišunandi skilmįlum.

Er ekki löngu oršiš tķmabęrt aš viš sżnum meiri hörku ķ žessu mįli og snśum vörn ķ sókn? Nżleg bréfaskrif į milli Gordon Brown og Jóhönnu Siguršardóttir vegna žessa mįls fylltu mann hreinlega reiši og aulahrolli og stašfestu žęr grunsemdir sem mašur hafši. Ž.e. aš ašilar ķ samskiptum fyrir okkar hönd vegna žessa mįls eru algjörlega óhęfir til aš verja okkar mįlstaš. Ķ mķnum huga lķtur mįliš žannig śt aš viš erum aš veita rķkisįbyrgš į lįntöku innistęšutryggingarsjóšs, žrįtt fyrir aš engin lög um innistęšutryggingarsjóši hjį ESB kveši į um slķka skyldu. Miklar efasemdir eru um aš okkur beri aš veita žessa įbyrgš og hafa ekki veriš fęrš sannfęrandi lagaleg rök žvķ til stušnings, enda neitušu Bretar aš śr žessu yrši skoriš fyrir dómsstólum. Stašan er žvķ raunverulega sś aš viš erum aš veita įbyrgš įn žess aš fyrir liggi lagaleg skylda okkar til žess. Žaš hlżtur žvķ aš vera lįgmarkskrafa og ķ hęsta mįta ešlileg aš skilmįlum verši hįttaš žannig aš okkur sé unnt aš standa viš žį! Žaš mį ekki gleymast aš mįliš varšar ekki eingöngu hagsmuni Ķslands heldur er žaš einnig hagsmunamįl fyrir Breta og Hollendinga aš viš sjįum okkur fęrt aš samžykkja žessa samninga. Žaš vill gleymast ķ umręšunni og ķ samskiptum okkar viš žį vegna žessa mįls. Ég held aš Samfylkingarmenn ęttu aš hafa žetta betur ķ huga ķ staš žess aš hneygja sig og beygja eins og Bretum žóknast.

Ég tel ešlilegt aš viš segjum beint śt: Viš erum reišubśin aš semja um žessi mįl en meš žeim skilmįlum sem okkur er unnt aš standa viš. Aš öšru leyti ekki!

Žaš er kannski athyglisvert aš benda į aš Bretar veittu sķnum eigin innistęšutryggingarsjóši lįn į 1,5% vöxtum en okkar lįnasamningur kvešur į um 5,5% vexti! Jafnręšisreglan hvaš!? 

Vil minna aftur į undirskriftasöfnun InDefence vegna įskorunar til forseta Ķslands. Stöndum vörš um hagsmuni okkar meš žvķ aš skrį okkur. 

 


mbl.is Skora į Alžingi aš samžykkja Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įskorun til forseta Ķslands

InDefence hópurinn safnar nś undirskriftum vegna įskorunar til forseta Ķslands um aš synja breytingalögum vegna Icesave og aš bera žau undir žjóšina ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Žeir fyrirvarar sem samžykktir voru į Alžingi ķ įgśst s.l. įttu aš tryggja efnahagslegt skjól fyrir žjóšina. Ķ nżju frumvarpi eru žeir fyrirvarar sem mestu skipta og įttu aš takmarka rķkisįbyrgš og verja hagsmuni žjóšarinnar nęr aš engu geršir.

Ég hvet ykkur til aš taka žįtt ķ aš verja hagsmuni okkar allra meš žvķ aš skrifa undir žessa įskorun!

 


Bresk pólitķk?

Įn žess aš žekkja ķ smįatrišum hvaša gögn eša upplżsingar liggja til grundvallar lįnshęfimats žessara žriggja fyrirtękja get ég ekki annaš en velt fyrir mér hvort sś stašreynd aš höfušstöšvar allra žessara fyrirtękja ķ Evrópu, eru ķ Bretlandi (London), hafi e-h įhrif į einkunn ķslenska rķkisins.

Hin neikvęša umfjöllun sem įtt hefur sér staš um efnahagslega stöšu Ķslands ķ fjölmišlum žar ytra er til žess fallin aš fólk įlķti stöšuna jafnvel enn verri en hśn raunverulega er. Žaš er ķ mannlegu ešli aš taka sérstaklega eftir upplżsingum sem styšja viš žęr skošanir sem žś hefur mótaš žér um einhverja hluti og śtiloka upplżsingar sem eru ķ andstöšu viš žęr. Ég į žvķ aušvelt meš aš ķmynda mér e-h breska sérfręšinga rżnandi ķ gögn og upplżsingar um Ķsland, meš neikvęšu hugarfari, og komast aš lokum aš mjög slęmri nišurstöšu.

Žaš mį einnig velta žvķ fyrir sér hvort um einhverja spillingu sé aš ręša ķ žessum fyrirtękjum, lķkt og vķša annarsstašar, og žį hvort um e-h pólitķsk įhrif sé aš ręša inn ķ žessi fyrirtęki. Ef um slķk pólitķsk įhrif er aš ręša žį vęri žetta ekki ķ fyrsta skipti sem Bretar beita pólitķskum įhrifum sķnum til aš reyna aš knżja fram samžykkt Ķslands į Icesave skuldbindingum, langt umfram žaš sem lög kveša į um. Hefur žvķ ekki veriš haldiš į lofti aš lįnshęfimat ķslenska rķkisins muni hękka um leiš og Icesave skuldbindingarnar eru samžykktar? Stórfelld lękkun į lįnshęfimati okkar nś er kannski enn ein leišin, af hįlfu Breta, til aš knżja fram samžykktir į žessum samningum?

Ég fę reyndar ekki séš aš lįnshęfimat rķkisins geti batnaš viš aš leggja į žaš stórauknar byršar lķkt og felast ķ Icesave samningnum, en žaš er nś sér umfjöllunarefni.
mbl.is Lįnshęfismat rķkisins lękkaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nś žurfum viš aš standa saman og skrį okkur į www.kjosa.is

Skorum į Ólaf Ragnar aš stašfesta ekki lög um rķkisįbyrgš į Icesave samningum!

Viš veršum aš standa vörš um hagsmuni okkar og neita aš gangast viš įbyrgš į skuldum hlutafélaga sem engin lög kveša į um aš almenningi beri aš greiša.

Skrįum okkur į www.kjosa.is.


mbl.is Semja verši aftur um Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aukinn fróšleikur um Evrópusambandiš gerir fólk andvķgt ašild!

Žaš hefur veriš athyglisvert aš fylgjast meš minnkandi fylgi almennings viš ašild Ķslands aš ESB skv könnunum sķšastlišna mįnuši.

Ķ tengslum viš nįm hjį HR vann ég rannsóknarskżrslu s.l. sumar sem fjallaši um įvinninga og ókosti viš ašild Ķslands aš ESB og hugarfar almennings til ašildar. Vegna skżrslunnar var framkvęmd skošanakönnun mešal almennings žar sem eitt af meginmarkmišum var aš greina hvaš hefši hugsanlega įhrif į hugarfar fólks gagnvart ašild. Žar var m.a. skošaš hvort lķtil eša mikil žekking į mįlefnum ESB og žaš hvašan hśn kęmi hefši įhrif į višhorf. Yfir 1000 ašilar, starfsmenn żmissa fyrirtękja, stofnana og sveitafélaga um allt land tóku žįtt ķ könnuninni og var lögš įhersla į aš fį žįtttakendur śr sem flestum atvinnugreinum og stéttum žjóšfélagsins, allsstašar af į landinu, til aš fį sem raunhęfasta mynd af hugarfari almennings.

Ķ kjölfar żtarlegra greininga į svörum var hęgt aš draga įkvešnar įlyktanir. Ķ stuttu mįli var hęst hlutfall žeirra sem andvķgir voru ašild aš sambandinu žeir sem höfšu kynnt sér mįlefniš sérstaklega og hęst hlutfall žeirra sem voru fylgjandi ašild voru žeir sem höfšu mestan fróšleik um mįlefniš śr fjölmišlum. Śt frį žessu var hęgt aš draga žęr įlyktanir aš fjölmišlaumfjöllun um ESB vęri einsleit og til žess fallin aš gera fólk fylgjandi ašild į mešan "dżpri" žekking į mįlefninu gerši fólk meira andvķgt.

Sķšan žessi rannsókn var framkvęmd, fyrir u.ž.b. įri, hefur aukin umfjöllun um Evrópusambandiš įtt sér staš bęši ķ fjölmišlum og į öšrum vettvangi, um žaš hvaš ašild felur ķ sér og fólk fręšst mun meira um mįlefniš.

Žaš viršist žvķ augljóst aš minnkandi fylgi viš ašild hafi meš aukna žekkingu almennings į mįlefninu aš gera. Fólk er nś ķ auknum męli fariš aš įtta sig betur į žvķ hvaš ašild hefur raunverulega ķ för meš sér, hvernig ESB starfar og margir skipt um skošun. Aukinn fróšleikur um ESB olli einnig breyttu hugarfari hjį mér. Žegar ég hóf vinnu viš įšurgreinda rannsóknarskżrslu var ég ein af žeim sem var mjög tvķstķga varšandi ašild. Ķ raun hallašist ég fremur aš žvķ aš vera fylgjandi ašild žar sem ég eins og flestir hafši mestan fróšleik um mįlefniš śr fjölmišlum. Eftir į aš hyggja tel ég aš jįkvętt hugarfar mitt gagnvart ašild hafi orsakast af žvķ aš ég taldi okkur ekki eiga annarra kosta völ enda hefur žeim įróšri veriš dyggilega haldiš į lofti.

Eftir žvķ sem ég kynnti mér evrópusamstarfiš betur, sįttmįla sambandsins, reglugeršir, įkvaršanatöku og žaš sem ašild hefur ķ för meš sér varš ég sķfellt meira afhuga ašild. Eftir atburši undangenginna mįnuša er ég enn sannfęršari um aš ašild henti okkur ekki! A.m.k. ekki į žessum tķmapunkti viš žessar ašstęšur. Žaš mį vel vera aš sķšar komi upp žęr ašstęšur aš viš teljum hag okkar betur borgiš innan ESB en žęr ašstęšur eru svo sannarlega ekki nśna!

Mér finnst aš rķkisstjórnin sé ekki alveg aš "dansa ķ takt" viš vilja almennings. Kallar hśn sig ekki "rķkisstjórn fólksins"? Hefur hśn kannski ekki fylgst meš nżlegum skošanakönnunum eša er hśn hętt aš hlusta į fólkiš?

Ég hef a.m.k. dregiš žį įlyktun aš aukin žekking į Evrópusambandinu og meiri fróšleikur um mįlefniš geri fólk andvķgt ašild. Vandamįliš er kannski žaš aš okkar eigin rķkisstjórn hefur ekki lagt sig fram viš aš fręšast meira um ESB og er žvķ ekki komin meš sama hugarfar og meirihluti almennings. Mašur situr enda stundum og hįrreytir sig žegar žessir spekingar koma fram ķ vištölum og fullyrša um hluti er sambandinu tengjast sem eiga sér enga tilhęfu ķ raunveruleikanum. Fįviskan og vanžekkingin er stundum óžolandi og žvķ mišur nį žessir ašilar til einhverra sem kjósa aš treysta žeim ķ blindni!


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband